termininis

terminìnis, -ė adj. (2) BŽ22, NdŽ, termìninis (1) KŽ 1. terminijai priklausantis: Iš nomenklatūrinių ir termininių pavadinimų reikalaujama didžiausio tkslumo K.Daukš. 2. būdingas terminui: Termininė reikšmė rš. 3. Ser, KŽ žr. terminuotas: Turto užstatas, arba nuoma, buvo dviejų formų – termininė ir netermininė rš. Termininiai indėliai rš. Buvo terminìniai i neterminìniai vekseliai Slv.